kognitieve Lernmotivierung

pažintinė mokymosi motyvacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Žinojimu, supratimu grindžiami vidiniai mokymosi veiksniai. Žinojimui, supratimui reikia informacijos. Ji esti keleriopa: episteminė (žinios apie objektus, jų ypatybes, ryšius, simbolius, raišką), instrumentinė (informacija apie veiklos įrankius, būdus); vertinamoji (žinios, nurodančios objektų reikšmę kažkam ir prasmę sau), norminė (žinios apie įvairias teisines, dorines, medicinines ir kt. normas). Vertinamoji ir norminė informacija turi tiesioginio poveikio mokymosi motyvacijai. Tačiau motyvuoti gali ir episteminė bei instrumentinė informacija. Pvz., mokslinius ieškojimus skatina vadinamasis percepcinio konflikto efektas, pasireiškiantis informacijos nesuderinamumu, staigiu pasikeitimu, neįprastumu, keistumu, naujumu ir pan. Tokia episteminė informacija sukelia įtampą, kurios rezultatas – smalsumas, tiriamasis, žvalgomasis veiklumas. Instrumentinė informacija padeda numatyti veikimo būdus ir skatina veikti pagal numatytą planą. Pakartotinai pagal jį veikiant, susiformuoja įgūdžiai, kurie patys tampa veiksmų serijų motyvais. Vertinamoji informacija apibūdina, kokiu lygmeniu ir nuotoliu priartėjama prie tikslo, kokių pastangų reikės jam pasiekti, koks atliekamų veiksmų vertingumas (jis nustatomas pagal tai, kaip mažės pastangų, bandymų ir pan.). Skiriama dispozicinė (stereotipinė) ir aktualioji (dinaminė) pažintinė mokymosi motyvacija. Dispozicinė pažintinė mokymosi motyvacija – tai motyvacijos šablonai, susiformavę nuolat pasikartojančios informacijos pagrindu. Aktualioji pažintinė mokymosi motyvacija apibūdina asmenybės motyvaciją veikiant konkrečioje situacijoje. Toks skirstymas sąlyginis, nes ir dispozicijos aktualizuojamos, kai jas sužadina aktuali situacija. Dispozicinė pažintinė motyvacija vyksta dėl sąmonėje susidariusių mąstymo konstruktų. Moksleivis tyrinėja mokymo dalykų svarbą, mokytojo ir draugų charakterį, tikrindamas, kiek jo pirminė nuomonė apie juos teisinga. Ilgainiui sąmonėje susiformuoja konstruktai, kurie leidžia skirstyti žmones ir daiktus dichotomiškai: gražus – bjaurus, geras – blogas, sukalbamas – užsispyręs, švelnus – piktas, atlaidus – griežtas, svarbus – nesvarbus ir pan. Šie konstruktai motyvuoja moksleivio elgesį atskirų mokymo dalykų, mokytojų ir draugų atžvilgiu. Svarbu, kad pedagogų elgesys ir veikla atitiktų jiems keliamus reikalavimus. Aktualioji pažintinė mokymosi motyvacija remiasi aktualiais išgyvenimais (tikslai, aspiracijos, perspektyvos, siekimas, sėkmės ir nesėkmės, pažinimo disonansas). Tikslai esti dvejopi: vidiniai ir išoriniai. Jau potraukyje glūdi tikslas jį patenkinti. Mokinio smalsumo tikslas – rasti atsakymą į kilusį klausimą. Objektas, kuris patenkina poreikį, vadinamas tarpiniu tikslu, tikslu objektu arba išoriniu tikslu. Artimiausias tiesioginis tikslas vadinamas uždaviniu. Kiekviena veikla prasideda tikslo, kaip veiklos motyvo, iškėlimu. Siekiami tikslai gali keistis. Veikla – tai tikslų siekimo kaita. Noras ar nenoras baigti mokyklą gali būti ir tikslas, ir motyvas. Keičiantis norams, keičiasi ir motyvai. Siekdamas tikslo, mokinys visada kelia sau papildomą tikslą – atlikti užduotį tam tikru lygiu. Sis siekimas vadinamas aspiracija. Ji turi įtakos atlikimo kokybei: pagal ją mokinys vertina, kaip – sėkmingai ar nesėkmingai – atlikta užduotis. Yra mokinių, kurie adekvačiai vertina savo jėgas ir aspiracijas, kiti jas pervertina, neįvertina, vertindami abejoja. Į mokymosi sėkmę ar nesėkmę mokiniai reaguoja pagal aspiracijų lygį. Vieni nei džiaugiasi sėkme, nei liūdi dėl nesėkmės, kiti adekvačiai išgyvena savo veiklos rezultatus ar iš anksto vengia sunkumų. atitikmenys: angl. cognitive motivation of learning vok. kognitieve Lernmotivierung rus. когнитивная мотивация учения